Minime Laisvės gynėjų dienos 27-ąsias metines

Sausio 13-ąją iškilmingais renginiais jau dvidešimt septintą kartą minima Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę.

Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 27-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad kruvinąją sausio 13-sios naktį Lietuvos laisvę gynę žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo drąsūs ir ištikimi savo vertybėms.

„Buvo baimės, bet nebuvo savanaudiškumo. Tik dėl jų pasiaukojimo ir ryžto šiandien esame laisvi. Alkis laisvei ir toliau turi sklisti ir pasiekti jau laisvoje žemėje gimusių ir į laisvą šalį atvykusių mūsų valstybės žmonių protus ir širdis. Nėra santvarkos, kuri galėtų suteikti daugiau, nei visuomenė grįsta laisve ir demokratija“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

Švento Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, arkivyskupas Polas Ričardas Galageris (Paul Richard Gallagher), kalbėjęs iškilmingo minėjimo metu, prisiminė, kad likus vos dviem dienoms iki tragiškų įvykių Jonas Paulius II nusiuntė telegramą kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kurioje išreiškė savo solidarumą su lietuvių tauta: „Po to, kai Vilniuje žuvo žmonės, popiežius savo sekmadienio kalboje viešai išreiškė susirūpinimą ir patikino Lietuvos žmones, kad jis kentėjo ir meldėsi kartu su lietuvių tauta.“

Pasak arkivyskupo P. R. Galagerio, šios dienos minėjimas skirtas švęsti laisvę, prisiminti laisvės gynėjus: „Jie mums primena, kad mes privalome dirbti daug ir sunkiai, kad išsaugotume laisvę. Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei.“

1990–1992 metų Latvijos Liaudies fronto pirmininkas, Latvijos Respublikos Saeimos narys, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys Romualdas Ražukas pabrėžė, kad 1991 m. sausio įvykiai dar kartą tampriai surišo Lietuvos ir Latvijos tautų likimus: „Sausis Vilniuje padėjo mums pasiruošti, būti pasiruošusiems Rygos gynimui, kad mūsų priešai negalėtų mus netikėtai užpulti. Ir paskui jau sausio 20 dieną, kada kruvini įvykiai vyko Rygoje, prie mūsų Vidaus reikalų ministerijos ir visas pasaulis dar kartą pamatė, ko galima sulaukti iš Maskvos reakcijos, ir tai turbūt padėjo Lietuvai išlaikyti šitą reakcijos spaudimą.“

Minėjime kalbėjęs 2013 metų Laisvės premijos laureatas, politinis kalinys, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas ir leidėjas arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad Lietuva bus gyva, jei turėsime žmonių, mąstančių ne tik apie sotų gyvenimą ir ne tik apie save. Atliepdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui sukurtai programai „Idėja Lietuvai“ pasiūlė savo idėją: „Kviečiu visus Lietuvos žmones, kuriems ne vis tiek išsivaikščioja ar klesti Lietuva, budėti ir saugoti šias keturias kolonas – Dievą, Lietuvą, šeimą ir moralę. Jei šios kolonos bus tvirtos, tuomet būsime pajėgūs atsiliepti į visus dabarties iššūkius, tarp jų ir į emigracijos iššūkį. Jei šių kolonų nepaisysime, tuomet visos gražios idėjos ir liks idėjomis be laukiamų vaisių.“

Skautė Justina Lukaševičiūtė iš Kovo 11-osios salės tribūnos jaunimo vardu dėkojo kovotojams už Lietuvos laisvę: „Šiandien dėkoju jums – savo broliams ir sesėms, žmonėms, kurie stovėjo tenai, žmonėms, kurie nepamiršta ir kasdien ateina, kiekvienais metais stovi prie laužų ir primena kiekvienam. Ačiū jums, kad atnešėte, išsaugojote ir perdavėte mums – jaunajai kartai šią laisvę, kad galėtume ją saugoti, ugdyti, puoselėti ir dalytis lyg amžinąją ugnį, amžinąją laisvę.“

 

Minėjime 2017-ųjų Laisvės premija įteikta laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei, kuri dėl savo pogrindinės veiklos yra laikoma viena žymiausių šio laikmečio Lietuvos disidente, kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis laureatei įteikė Laisvės premijos statulėlę.

Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pabrėžė neabejojanti, kad N. Sadūnaitės veikla priartino Lietuvą prie nepriklausomybės. „Jūsų susitikimai su tuomečiu JAV Prezidentu Ronaldu Reaganu ar Popiežiumi Jonu Pauliumi II pagarsino mūsų Valstybės vardą, istoriją ir kovą. Jums rūpėjo ne tik Lietuva, bet ir kitos pavergtosios tautos, iš kurių buvo atimta teisė išpažinti savo tikėjimą, kur buvo užgniaužta laisvė. Jums visada rūpėjo silpnesnis, stokojantis, nuskriaustas. Jūs dalinotės geru kalėdama lageryje, Jūs kvietėte žmones dalintis su kitais Atgimimo metais, atkuriant organizaciją „Caritas“, – teigė Laisvės premijų komisijos pirmininkė.

Sveikindama 2017-ųjų Laisvės premijos laureatę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė: „Laisvės premija Jums už tai, kad nebijojote, už drąsą ir Lietuvos meilę. Už tai, kokią Lietuvą turime ir kuriame kasdien. Už tai, kad tikėjote ir tikite, kad Lietuva gražės, ir už tai, kad Jūs už tokią Lietuvą kovojote. Gal kol kas ne visai netobulą, bet savą ir Nepriklausomą. Ačiū, kad tikėjote ir tikite, kad Lietuva gražės.“

2017 m. Laisvės premijos laureatė N. Sadūnaitė nuoširdžiai padėkojo visiems susirinkusiems, už parodytą dėmesį ir už labai brangų įvertinimą. „Buvau tiesos pusėje slogiais sovietmečio okupacijos metais. Ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo, taip kovoju už Laisvę: laisvę nuo melo, baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – tvirtino laureatė.

 

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje įvyko valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Renginio metu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo: „Gerbiamieji, žemę, ant kurios dabar stovime, vos prieš dvidešimt septynerius metus raižė tankų vikšrai ir automatų vamzdžius palikę šoviniai, mynė priešiškai nusiteikusių kareivių batai. Šiandien stovime ant šios aikštės grindinio susikaupę, tačiau ramūs širdyse. Ši ramybė yra laisvės gynėjų iškovota pergalė.

Už juos mes šiandien keliame Lietuvos valstybės vėliavą – už laisvės gynėjus. Už tuos, kurie gyveno Lietuva, kurie savo meile ir laisvės troškimu dalijosi su kitais ir juos įkvėpė, kurių drąsa buvo pavyzdžiu. Už tuos, kurie dėl Lietuvos paaukojo savo gyvenimus. Tai lietuviai, kurie trispalvę nešėsi širdyse, turėdami tikslą, kad ji plevėsuotų kasdien, skelbdama tautos, valstybės ir minties nepriklausomybę.

Buvome vieningi sausio 13-ąją, tad būkime vieningi ir toliau kurdami Lietuvos ateitį.”

Vėliau, 13.30 val. kartu su Garbės sargybos kariais, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, Lietuvos kariuomenės orkestru pagerbti žuvusieji, palaidoti Antakalnio kapinėse.

Minint Laisvės gynėjų dieną laikomos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, vyks Lietuvos radijo ir televizijos projektas – koncertas „Kartu iki Pergalės. Sausio 13-osios ir Maidano sąsajos.“

Pagal LR Seimo informaciją

 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke Bendruomenės valdybos vardu kviečia prisiminti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę:

 

pasauliolietuvis.lt

 

 

image_pdfimage_print

Related