Į PORTLANDĄ PERGALINGAI SUGRĮŽO SABONIS

Domantas atakuojaDomantas Sabonis su Gonzaga universiteto vaikinų krepšinio komanda triuškino portlandiečius

Kuomet 1996 metais Portlando mieste pasaulį išvydo Arvydo Sabonio jauniausias sūnus Domantas, nei vienas iš judviejų negalėjo įsivaizduoti, kad už 20 metų į „Rožių miestą“ jaunėlis sugrįš kaip kaimyninės Vašingtono valstijos Gonzaga universiteto „Bulldogs“ vaikinų krepšinio komandos lyderis. Na, o tų pačių 1996-ųjų gegužę „University of Portland“ pateikė didžiausią visų laikų savo aukštosios mokyklos istorijoje siurprizą, „užtildę“, atrodė, neįveikiamus „Buldogus“ ir iškovoję kelialapį į NCAA pirmojo diviziono finalinį turnyrą. Domantas po varzybu PortlandeTačiau užvakar jaunasis Sabonis ir kiti Gonzagos reprezentantai tvirtai laikė visų rungtynių pranašumą savo rankose ir gan lengvai iškovojo dvidešimtą pergalę šių metų WCC konferencijos reguliariajame sezone. Pats Domantas savo gimtojo miesto universiteto komandai įmetė 17 taškų, sugriebė 11atšokusių kamuolių ir pasiekė jau septintąjį šiame sezone dvigubą dublį. Jam puikiai talkino Amerikos lietuvis Kyle Dranginis, surinkęs 16 taškų bei pataikęs 4 tritaškius metimus (tuo tarpu visa Gonzaga komanda jų įskraidino net 15, vasario 11-ios vakarą Portlando universitetą įveikusi aiškia persvara 92-66).

Domantas Sabonis ir antram plane Kyle Dranginis

Domantas Sabonis ir antram plane Kyle Dranginis

Jeigu kartą į metus atvykdamas į Portlandą su savo komandos draugais, Domantas gali pelnytai tikėtis pergalės, vis gi kažin, ar jis ir visa Gonzagos ekipa tikėjosi palaikymo didelės grupės sirgalių, kilusių iš kito pasaulio krašto! Net ir septynis sezonus NBA “Trail Blazers“ rungtyniavęs vyresnysis Sabonis kažin, ar kada susilaukė tokio organizuoto lietuvių kontingento „Rožių kvartale“, kaip praėjusį ketvirtadienį „Chiles“ arenoje University of Portland jo jauniausias sūnus. Vieną iš lietuvių, atėjusių vasario 11-ąją palaikyti Domanto ir „Buldogų“, puikiai pažinojo ir jo tėvas Arvydas. 1991-ais metais jaunas kino operatorius Edis Jurčys persikraustė iš Los Anželo į Portlandą bei užsiregistravo tarptautinėje vertėjų mokykloje, per kurią Edį ir susirado „Trail Blazers“, ieškoję Lietuvos krepšinio legendai vertėjo iš anglų į lietuvių kalbas. Edis bendravo su Sabonių šeimyna ištisus penketą metų. Šalimais Portlando zoologijos sodo gyvenusiems lietuviams E.Jurčys ne tik talkino kasdieniniuose reikaluose, bet ir įamžino mažųjų Saboniukų vaikystę. Fotografijos pagrindų iš menininko pramoko ir pats Arvydas. Į Gonzagos ir Portlando universitetų varžybas Edis atvyko nešinas Sabonio vaikų nuotraukos, darytos Arvydo namuose Canyon Road, tačiau pats nebeprisiminė, kuri iš atžalų yra Domantas – tuo tarpu Sabo jaunėlis iškart atpažino save ankstyvoje vaikystėje ir suraitė autografą Edžio atminčiai.

Saboniuko autografas Ingridai

Ingridos Misevičienės nuotr. Sabonio autografas Edžiui Jurčiui

 

Po rungtynių su spaudos atstovais trumpai bendravęs ilgametis Gonzaga „Bulldogs“ vaikinų krepšinio komandos treneris Mark Few taip pat išskyrė lietuvių bendruomenės indėlį, palaikant kaimynus iš Vašingtono valstijos, džiaugėsi puikiu savo žaidėjų pataikymu iš toliau (Spokane miesto atstovai ketvirtadienį pataikė 15 tritaškių iš 26), kas ir nulėmė greitą jo auklėtinių atitrūkimą antrajame kėlinyje. Mačo pradžioje į tvirtus Portlando „Pilotų“ gynybos gniaužtus papuolęs lietuvaičių numylėtinis sunkiai rinko taškus, neretai prieš Saboniuką išdygdavo net 3 varžovai, bet po pertraukos Oregono valstijos reprezentantai greitai pavargo. „Labai būtų įdomu Domantą kada nors išvysti ir JAV olimpinėje komandoje,- su vos jaučiama sarkazmo gaidele, išvydęs lietuvius žurnalistus, prasitarė M. Few, „bet aš žinau vieną didelį žmogų (iš Lietuvos), kuris to niekuomet (savo vaikams) neleistų“…tačiau ir aš įsitikinęs, kad to net sapnuose neišdrįstų padaryti ir pats Domantas, kuris mums prisipažino, jog netgi oficialiame savo universiteto pristatymo buklete bei Gonzaga “Buldogų” tinklapyje išsireikalavo, kad jo kilmės miestas būtų įrašytas Nemuno krašto Kaunas, o toli gražu ne Portlandas, nors jame Saboniukas praleido šešerius pirmuosius savo gyvenimo metus. Tik Spokane miestelyje, nors ir kerinčios Vakarų pakrantės gamtos prieglobstyje, kartais Domantui nuobodoka, neturi ir draugės kol kas, tačiau žino, kad būtinai ieškos lietuvės. Monotonišką kasdienybę prasklaido dažnai savo jaunėlio atskrendantys aplankyti broliai, štai ir per Šv. Kalėdas Žygimantas su Tautvydu buvo kartu užjūryje pas Domą. Sekantį mėnesį jis pamatys ir abu tėvus – Arvydas su Ingrida atskris su savo “pagranduku” susitikti Las Vegase, į Amerikos lošimų sostinę Gonzaga “Buldogai “ kviečiami savaitgaliniam krepšinio turnyrui. Atsisveikinę su nuoširdžiu ir netikėtai itin kukliu Lietuvos krepšinio legendos sūnumi pažadėjome susitikti Spokane, o Arvydui su Ingrida Saboniams norisi visų mūsų ir, esu įsitikinęs, daugelio kitų lietuvių vardų tarti nuoširdų ačiū, kad nepaisant didelio spaudimo ir beveik neribotų galimybių, sugebėjo užauginti tokį savo tautos ir krašto patriotą, kuris, beje, dar tik pradeda garsinti mūsų šalį. Atžalynas užaugo, reiškia, galime pritildyti kritikus ir… tapo ramiau dėl Lietuvos ir daugelio mūsų mėgstamiausio žaidimo ateities.

Po Gonzaga varzybu su Saboniuku lietuviai Portlande

Lietuviška palaikymo komanda su Domantu Saboniu Portlando universitete iškart po varžybų

 

Laurynas R. Misevičius

Ingridos Misevičienės, Dariaus Kuzmicko ir Edžio Jurčio nuotraukos

srt

image_pdfimage_print

Related

Parašykite atsiliepimą