L. Jahn: „Turime nenustoti kurti Hamburge Lietuvos, kurioje būtų gera gyventi“

Evelina Kislych-Šochienė

Stebint pastarųjų metų tendenciją, matyti, kad formalius, suvienodėjusius ir pabosti spėjusius valstybinių švenčių minėjimus keičia patriotiniu išradingumu ir kūrybiškumu pasižymintys renginiai. Jau kelerius metus iš eilės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje Lietuvos gimtadienio ar nepriklausomybės atkūrimo minėjimai įgauna kitą, žaismingesnę ir vis daugiau jaunimo pritraukiančią formą. Kol vieni mokytojai pamokas veda su tautiniais kostiumais, kiti daro asmenukes su tautine simbolika. Kol vieni Lietuvos žemėje kuria neįkainojamus paveikslus su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais, kiti leidžia į dangų aitvarus, organizuoja interaktyvias jaunimo orientacines akcijas.  Kaip Vasario 16-ąją mini Hamburgo lietuviai?

Trejopai. Niekam ne paslaptis, jog valstybinių švenčių minėjimai išlieka itin svarbūs emigracijoje. Svarbus tampa ne tik būrimasis, bendravimas gimtąja kalba ar himno giedojimas, bet ir maistas, dekoracijos, puikiai pažįstamos dainos – viskas, kas primena Lietuvą ir padeda ją kurti svetimoje šalyje, šiuo atveju Vokietijoje. Šį kartą, Hamburgo lietuvių bendruomenė tautiečius sukvietė minėti ne tik Lietuvos 99-ąjį gimtadienį, nepriklausomybės atkūrimo 27-metį, bet ir kartu su Šv. Kazimiero diena prie mūsų namų durų priartėjusį pavasarį. Minėjimas tradiciškai pradėtas lietuviškomis ekumeninėmis pamaldomis St. Johannis bažnyčioje, jas laikė kun. Ričardas Baliulis ir broliai pranciškonai Paulius ir Carlo.

Šventėje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje ambasadorius prof. Deividas Matulionis, Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje Kurtas Bodewigas. Specialiai pas čia gyvenančius lietuvius atvykęs brolis pranciškonas Paulius Vaineikis šventės pradžioje palaimino visą Hamburgo Lietuvių Bendruomenę, lietuvių katalikų sielovadą bei šventės svečius.

Lietuva Hamburge

Šį keturių progų lietuvių susitikimą atidarė ir šventės svečius pasveikino Hamburgo Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Lina Jahn: „Šiandien , galvojant apie pilietiškus momentus, mano galvoje išnyra susitaikymas. Susitaikymas su tuo, jog esame toli nuo savo šalies, susitaikymas su gimtojoje šalyje vykstančiais pokyčiais ir aktualijomis, ir to nesmerkimas, susitaikymas vieno su kitu – skirtingomis vertybėmis, skirtingais įpročiais, požiūriais ar pasirinkimais“, tokiais žodžiais savo kalbą pradėjo L. Jahn. Pirmininkė skatino lietuvius nenustoti kurti Hamburge savosios Lietuvos, kurioje būtų gera gyventi. Į šventę susirinkusiuosius taip pat sveikino ir drąsiai apie sukurtą ir vis dar kuriamą Lietuvą Hamburge pasakojo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Pasak pirmininkės D. Henke, lietuviai jau yra susikūrę savo šalį kiekvienoje iš pasaulio šalių. Ji įvardino kone dešimtį skirtingų lietuvybę ir tautinį susibūrimą skatinančių veiklų, kuriomis užsiima ir jas vysto Hamburgo lietuviai: „Mes turime aktyvią bendruomenę, katalikų sielovadą, lietuviškąjį darželį ir mokyklėlę, tautinių šokių kolektyvą, talentingus rašytojus, menininkus, muzikantus, net krepšinio komandą ar lietuviškų patiekalų restoraną. Mes esame susikūrę viską, ko reikia lietuviui.  Esame susikūrę savo Lietuvą čia, Hamburge“, – kalbėjo D. Henkė. Pirmininkė priminė visiems susirinkusiems apie artėjančias svarbias visiems pasaulio lietuviams datas: š.m. birželio 9-11 dienomis Hamburge įvyksiantį tarptautinį sąskrydį „Draugystės tiltas 2017“, liepos 17 d. švenčiamą Pasaulio lietuvių vienybės dieną, 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos šimtąjį gimtadienį ir jo minėjimo renginius  ir 2018 m. liepos pradžioje vyksiančią didingą dainų šventę „Vardan tos“, kurioje laukiami visi norintys drauge puoselėti lietuviškąją kultūrą.

Trečioji vėliava

Šventės metu plazdėjo ne tik Lietuvos, Vokietijos, bet ir „Draugystės tilto“ vėliava, kurią iš Islandijos parsivežė lietuviškosios mokyklos ir darželio čia, Hamburge, vadovė, žurnalistė Asta Borusevičiūtė. „Draugystės tiltas 2017“ – tai tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis, į kurį kviečiami šių mokyklų mokiniai, tėvai ir mokytojai, lietuvių bendruomenių, diplomatinių atstovybių bei Lietuvos vyriausybinių organizacijų atstovai. Ši idėja, gimusi Švedijoje, Stokholmo lituanistinėje „Saulės“ mokykloje, gyvuoja jau 12 metų. Sąskrydžio tikslas – sutelkti visus lietuvių kalbos gerbėjus ir puoselėtojus, jo metu yra suteikiama galimybė mokytojams ir švietimo organizacijų atstovams pasidalinti patirtimi vaikų ugdymo, mokymo metodikos bei kitais švietimo klausimais. Šiemet „Draugystės tiltas 2017“ vyks birželio 9–11 dienomis Hamburge ir sukvies per 100 lituanistinių mokyklų atstovų – mokytojų, mokinių ir kt. Pasak A. Borusevičiūtės, bendru darbo grupės nutarimu pasirinkta šių metų tema – „Tautinio kostiumo ABC“.

Kūrybinis pliūpsnis

Apie laisvę ir jos kainą drauge su lietuvių muzikantais kalbėjo į Hamburgą specialiai pas lietuvius atvykę broliai pranciškonai Paulius Vaineikis ir Carlo Bertaginas. Jiems talkino muzikantai Tomas Stropus ir Algis Austys, dovanoję šventės svečiams iki skausmo pažįstamas lietuviškas dainas. Didžiausią įspūdį susirinkusiesiems paliko bendras brolio Pauliaus ir lietuviškojo darželio bei mokyklėlės vaikų bei jų mokytojų pasirodymas – daina „Palaimink Dieve mus, Lietuvos vaikus“. Šventės metu taip pat pasirodė Lietuvos gimtadienio proga 2016 metais susibūręs „Jaunimo TRIO“ – Akvilė Kalinaitė (fortepijonas), Indrė Pelakauskaitė (mecosopranas) ir Algirdas Šochas (smuikas). Aktyviausių ovacijų sulaukė tris dešimtmečius gyvuojantis lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gintaras“, atlikęs šokius Subatvakaris (Tamaros Kalibataitės choreografija), Trijula (Juozo Lingio choreografija) ir Galalių gegužine (Vidmanto Mačiulskio choreografija). Šį kartą scenoje pasirodė ir nauji kolektyvo vadovai Agneta Rosemann ir Antanas Staškevičius, pakeitę ilgą laiką kolektyvui vadovavusią ir visų mylimą Kristiną Ūsaitę. A. Rosemann kvietė visus lietuvius jungtis prie šokių kolektyvo ir jau kitąmet dalyvauti visus pasaulio lietuvius vienijančioje šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos“.

Broliai pranciškonai Paulius Vaineikis ir Carlo Bertaginas bei muzikantai Tomas Stropus ir Algis Austys dovanojo šventės svečiams iki skausmo pažįstamas lietuviškas dainas

Abejingų šventėje nepalikęs „Jaunimo TRIO“ – Akvilės Kalinaitės (fortepijonas), Indrės Pelakauskaitės (mecosopranas) bei Algirdo Šocho (smuikas) pasirodyma

Tradicinė agapė

Šiemet šventės svečiai vaišinosi tradiciniais karaimiškais kibinais, atkeliavusiais tiesiai iš karaimų sostinės Lietuvoje – Trakų. Ant  vaišių stalo taip pat puikavosi tradiciniai šakočiai, lietuviška mišrainė ir kepta duona. Lietuviai taip pat turėjo galimybę įsigyti gintarais puoštų lietuviškų dirbinių, medinių rankdarbių iš Trakų, knygų ir kitų simboliškų, savo šalį primenančių suvenyrų. Šventę vainikavo kitądien įvykusios Šv. Mišios su šlovinimo grupe iš Klaipėdos ir Hamburgo St. Ansgar koplyčioje, jas aukojo brolis Paulius bei tradicinė agapė lietuvių katalikų sielovados patalpose, tapusiose visų Hamburgo lietuvių bendruomenės namais.

Autorės nuotraukos

pasauliolietuvis.lt

Mielai pasidalysime svetainėje ir žurnale skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

srtrf

 

image_pdfimage_print

Related