Jaunieji dizaineriai įkvėpimo sėmėsi M. K.Čiurlionio kūryboje

M. K. Čiurlionio namai Vilniaus senamiestyje ketvirtadienio vakarą buvo pilni jaunatviško klegesio. Šviežias pavasario gūsis įsiveržė kartu su mada, muzika ir jaunosios kartos žvilgsniu į garsiausią visų laikų Lietuvos menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

 

Pasižiūrėti VDA kostiumo dizaino katedros studentų darbų, įkvėptų M.K.Čiurlionio, pasiklausyti Klaipėdos jaunimo teatro aktorių skaitomų laiškų, skambant garsiausio lietuvių menininko vaikaičio pianisto Roko Zubovo atliekamai muzikai, susirinko gausus būrys svečių – aktorių, menininkų, verslininkų – M. K. Čiurlionio gerbėjų.

Daugeliui žinomi ir ne kartą skaityti M. K. Čiurlionio laiškai ir Sofijos KymantaitėsČiurlionienės prisiminimų tekstai, skambantys iš Klaipėdos jaunimo teatro aktorių Rugilės Latvėnaitės ir Simono Lunevičiaus lūpų, nepaliko abejingų.

„Šių namų durys atviros jaunoms idėjoms. Mums ypač malonu, kad M. K. Čiurlionis įdomus jauniems žmonėms, kad jie jį mato, girdi, supranta. Tai reiškia, kad jis nenustoja būti su mumis“, – sakė M. K. Čiurlionio namų šeimininkas Rokas Zubovas, savo paprastu, nuoširdžiu dėmesiu susirinkusiems sukūręs jaukią kamerinę atmosferą.

Kurdami kolekcijas VDA studentai įkvėpimo sėmėsi ir iš dvasiškai turtingo, kartais tragiško dailininko gyvenimo, disonanso tarp jo troškimų ir realybės, svajų ir meilės, iš magiškų paveikslų spalvų ir siužetų. Jauni žmonės netikėtai savaip interpretavo menininko kūrybą, šifravo M. K. Čiurlionio kodus, kiekvienas matė tai, kas jam artima, suprantama, kas labiausiai suvirpino. Daugelis prisipažino, kad M. K. Čiurlionį pažįsta nuo vaikystės – iš aplankytų muziejų, knygų, dailės albumų, vartytų namuose, tėvų ar senelių bibliotekose.

Ir nors dailininko albumų galima rasti kiekvienuose lietuvių inteligentų namuose, jis, pasak VDA Kostiumo dizaino katedros profesorės Jolantos Talaikytės, mūsų gyvenimuose ir kasdienybėje kažkodėl yra nepelnytai pamirštas ir užkištas į kažkokią tolimą kertę.

„Norėčiau labai padėkoti studentams, kad į mūsų kvietimą atsiliepė neformaliai, kad jie iš tiesų žiūrėjo, skaitė, ieškojo ir kiekvienas savaip atrado savo Čiurlionį. Kviesdami studentus atsigręžti į didįjį menininką, norėjome jiems dar kartą priminti, kad juo žavisi kultūrai neabejingi žmonės iš viso pasaulio. Iki šiol nėra atsakytas klausimas, ką laikyti abstrakcionizmo pradininku dailėje – Čiurlionį ar Kandinskį? Dažnai pavyzdžių ir šaltinių ieškome kažkur toli – Italijos, Prancūzijos ar kitų šalių menininkų darbuose, nepastebėdami didžiulio turto, kurį paliko mūsų tėvynainis. Mes gėrimės daiktais, ant kurių perkelti garsiausių pasaulyje dailininkų darbai. O kodėl tai negali būti Čiurlionio paveikslai? Drabužių mada yra tai, kas meno kūrinius ištraukia iš muziejų, albumų ir knygų lentynų, padaro juos matomus kasdien, priartina“, – sakė projekto kuratorė prof. J. Talaikytė.

Mintis pakviesti studentus atsigręžti į M. K. Čiurlionį kilo bendradarbiaujant su VšĮ „Aveniu Publika“, kuri jau kelerius metus vykdo projektą „Menas arčiau“. Drauge su studentų darbais buvo pristatyta šilko aksesuarų – skarelių, šalikų ir peteliškių kolekcija, sukurta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi Kaune.

„Kurdami šilko aksesuarus naudojame profesionalias dailininko paveikslų nuotraukas, todėl išlaikytos autentiškos kūrinių spalvos. Kolekcijoms, pažymėtoms „Avenue Art“ ženklu, kūriniai išrinkti kartu su M. K. Čiurlionio muziejaus menotyrininkais ir dizainere prof. J.Talaikyte. Jie išsiskiria unikaliu čiurlionišku spalvynu – kiekvienas jų toliau skleidžia menininko pasaulio suvokimo žinią“, – pristatydama aksesuarus kalbėjo VšĮ „Aveniu Publika“ vadovė Jolanta Lunevičienė.

Ant šilko jau atspausta apie dvidešimt M. K. Čiurlionio paveikslų, o ant vieno šilkinio šalikėlio banguoja kompozitoriaus kūrinio „Jūra“ natų rankraščio fragmentai. Originalių šilkinių aksesuarų galima įsigyti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje arba internetu.

Dainiaus Labučio nuotraukos

pasauliolietuvis.lt