Į Italiją atvykstantis istorikas A.Bumblauskas: „Iki dabar jos tebebijau“

Andrius Nenėnas. Į Italiją pirmą kartą atvyksta garsus Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas ir rengiasi susitikti su čia gyvenančiais lietuviais. Tiesa, A. Bumblauskas juokais baiminasi neatlaikysiantis istorinio Italijos civilizacijos svorio.

„Italijoje nesu buvęs. Prisipažinsiu, iki dabar jos tebebijau – dėl jos civilizacinio svorio ir turtų gausybės. Italija man kaip stora ir autoritetą turinti knyga, kurią bijai pradėti skaityti“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT prisipažino gruodį Italijos lietuvius aplankysiantis profesorius.

Pasak A. Bumblausko, daug kas jam Italijoje bus nauja, todėl jau dabar emociškai ir racionaliai bando ieškoti santykio su šia šalimi. „Italija atneša mūsų laikams antikinės Romos paveldą, o tai man yra svarbu ne tik kaip mokslininkui, bet ir kaip europiečiui, o kartu ir lietuviui”, – sakė istorikas.

A. Bumblauskas pasakoja, kad italai ir lietuviai taip pat turi bendros istorinės patirties. „Mus jungia Šv.Sostas ir Italijos universitetai Paduja, Bolonija ar Siena. O svarbiausia – Lietuvos istorijoje nepaprastą vaidmenį, iki šiol iki galo mūsų neperprastą, suvaidinusi Bona Sforca su jos gimtuoju Vidževinu šalia Milano ir amžino poilsio vieta Bariu. Pagaliau, senosios Lietuvos istorijos baigiamasis akordas – Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kurio autorius ilsisi Florencijoje Santa Croce bažnyčioje šalia Mikelandželo, Makiavelio, Galilėjaus ar Rosinio“, – šalių bendrumus akcentavo mokslininkas.

Istoriko nuomone, po pasaulį pabirusiems lietuviams svarbu išlaikyti patriotizmą, net jei ir ne viskas savoje bendruomenėje gali patikti. „Patriotizmas – tai jausmas, kad gyveni savoje bendruomenėje. Žinoma, gal ne viskas toje bendruomenėje patinka, bet juk kitos neturi. Šį bendrumo jausmo puoselėjimą ir vadinu patriotizmu. Su tokiu bendrumo jausmu susiduriu ir emigracijoje, kai skaitau paskaitas lietuviams Osle, Toronte ar tolimajame Kalgaryje“, – pasakojo A. Bumblauskas.

Užsienio lietuvius lankantis istorikas sako, kad dažniausiai jo paskaitos virsta diskusijomis. Tautiečiai noriai diskutuoja apie tai, kaip istorija, kurdama bendrą tapatybę, jungia visus pasaulio lietuvius. Susitikimuose A. Bumblauskas paprastai kalba apie tris, kaip jis vadina, Lietuvos valstybingumo viršukalnes – Liepos 6-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir provokuodamas bando kelti intrigą, kuri jų svarbesnė. „Dažniausiai visose auditorijose jaučiu pritarimą, kad nereikia „sverti“ istorinių datų. Kartu sutinkame, kad visos jos svarbios, nes atspindi mūsų istoriją”, – sakė A.Bumblauskas.

Susitikimai su užsienio lietuviais A. Bumblauskui palieka ir dvigubus jausmus apie lietuvių emigraciją į Vakarus. „Prisipažinsiu, mane kiek liūdina, kai matau, kokie dideli yra tautiečių emigracijos mastai. Tai rodo, kad mūsų žmonės individualiai greičiau pritampa prie Vakarų civilizacijos nei mūsų valstybė. Gerai bent tiek, kad mūsų emigracijos kryptis Vakarai, ne Rytai, o tai bet kada nuramina debatus į Rytus nuo Europos Sąjungos“, – mintimis apie lietuvių emigraciją dalinosi istorikas.

Apie mūsų visų istoriją, patriotizmą ir bendras vertybes susitikimuose kalbėsiantis A. Bumblauskas kviečia Italijos lietuvius artinti Italiją ir Vakarų vertybes prie Lietuvos. „Mielieji, gyvenate šalyje, kuri yra viena svarbiausių Europos ir Vakarų civilizacijos lopšių. Gyvenkime jausmu, kad lietuviai kilę iš romėnų – tai iš XV-XVI amžiaus ateinanti legenda, kuri gali tapti metafora“, – ITLIETUVIAI.IT sakė A. Bumblauskas.

Renginius organizuoja Romos ir Milano lietuvių bendruomenės. Susitikimai vyks gruodžio 3 d., šeštadienį, Romoje ir 4 d., sekmadienį, Milane. Artimiausiu metu ITLIETUVIAI.IT patikslins renginių laiką ir vietą.

ITLIETUVIAI.IT

image_pdfimage_print

Susiję straipsniai

Parašykite atsiliepimą