DIEVAS NE TIK ATIMA, JIS IR DUODA

Vėlinių išvakarėse Šv. Mauricijaus (St. Mauritius) katalikų bažnyčioje, Naterso (Naters) miestelyje, Valio (Wallis) kantone, Šveicarijoje, buvo aukojamos šv. Mišios už visus lietuvių tautos mirusiuosius, paminint ir ilgamečio Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapeliono, kunigo dr. Jono Juraičio ketvirtąsias mirties metines.

Kunigas Audrius Micka. Mildos Matulaitytės nuotr.

Kunigas Audrius Micka. Mildos Matulaitytės nuotrauka.

Jau antri metai kun. J. Juraičiui atminti šv. Mišios aukojamos toje bažnyčioje, kuri mena jo žingsnius ir žodžius. Čia kun. J. Juraitis pats aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus, rengė koncertus ir rinko parapijiečių aukas Lietuvos sielovadai remti. Prieš šv. Mišias, pagerbiant kapeliono šviesų atminimą, bendruomenės nariai drauge aplankė jo kapą netoliese esančio Gluringeno (Gluringen) kaimelio kapinėse, uždegė vėlinių žvakutes.

Kunigą Joną Juraitį gerai pažinojo daugelis Valio (Wallis) kantono vietinių gyventojų (čia jis visą gyvenimą dirbo pastoracinį darbą, daug metų dėstė teologiją Sanctus kolegijoje ir valstybinėje gimnazijoje), jį pažinojo visi antrabangiai Šveicarijos lietuviai, jis buvo gerai pažįstamas Europos lietuvių ir jį gerai pažinojo Lietuvos žmonės, kada Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jau pensinio amžiaus kun. J. Juraitis sugrįžo 10-čiai metų į Tėvynę; talkino atsikuriant religinėms organizacijoms, dėstė teologiją kunigų seminarijose. Savo veiklai finansuoti, kun. J. Juraitis 1998 m. Šveicarijoje įkūrė Fondą Lietuvos sielovadai (Seelsorge Litauen) remti.

Po kun. J. Juraičio mirties Fondo veiklą prižiūri jo buvusių mokinių sudaryta valdyba, kuri tęsia savo mokytojo pradėtą darbą. Kun. J. Juraitis nenuilstamai rinko Fondui lėšas ir aukas, kaupė vertingas knygas ir aukštą meninę vertę turinčius paveikslus ir skulptūras. Tai leidžia ir šiandien, neliečiant sukaupto kapitalo, kasmet Lietuvos sielovadai skirti apie 30 000 Šveicarijos frankų (apie 80 000 Lt). Pagrindinės Fondo rėmimo sritys – parama lietuviams kunigams ir parapijoms. Fondas taip pat kasmet remia ir Popiežinę šv. Kazimiero kolegiją Romoje.

Šiemet kun. J. Juraičio šviesaus atminimo pagerbimo šv. Mišiose dalyvavo ir svečių iš Lietuvos. Tai buvę kun. J. Juraičio mokiniai – Virginija ir Vygantas Malinauskai, kurie Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pavedimu susitiko su Fondo valdytojais pasitarti dėl kun. J. Juraičio atminimo įamžinimo Šveicarijoje ir Lietuvoje bei perdavė Lietuvos vyskupų konferencijos padėkos laišką už ilgametę Fondo paramą Lietuvos sielovadai.

Šveicarijos lietuvių bendruomenė nėra gausi ir yra pasklidusi po visą Šveicariją, tad šv. Mišios lietuvių kalba čia vykdavo tik kartą per metus, minint Vasario 16-ąją. Netekę savo kapeliono (jau keletą metų ir iki kun. J. Juraičio mirties), Šveicarijon kviesdavome ir visada sulaukdavome gero ŠLB bičiulio Popiežinės šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektoriaus prelato Petro Šiurio. Bet praeitą vasarą atsisveikinome ir su prelatu P. Šiuriu, kuris po 15 metų tarnystės Romoje sugrįžo į Lietuvą.

Ir štai gailestinga Dievo ranka. Šveicarijos lietuviai gavo žinią, kad šių metų lapkričio 15 d. Churo (Chur) katedroje į kunigus bus įšventintas tautietis Audrius Micka. Nors tą pačią dieną Šv. Galeno (St. Gallen) arenoje vyko Šveicarijos ir Lietuvos futbolo komandų 2016 m. Europos čempionato atrankinės rungtynės, daugelis tautiečių iš Lietuvos, Vokietijos ir Šveicarijos susirinko Churo katedroje stebėti, kaip vyskupas mons. dr. Vitus Huonder’is malda ir rankos uždėjimu įšventino mūsų tautietį į kunigus. Dalyvavusiems šventė paliko neišdildomą šventumo, didingumo ir pakylėjimo įspūdį. Po šventimų liturgijos visi buvo nuoširdžiai pakviesti į kunigų seminariją šventinio aperityvo (Apero riche).

Kunigo Audriaus Mickos pirmosios mišios (Prima Missa) įvyko lapkričio 16 d. Šv. Maricijaus (St. Mauritius) bažnyčioje Sankt Morice (St. Moritz). Jį nuoširdžiai sutiko ir sveikino parapijiečiai. O netrukus kun. Audrius parašė ir ŠLB laišką, kuriame prisiekė ištikimą tarnystę savo tautiečiams Šveicarijoje sielovados reikaluose.

Išties Dievas ne tik atima, jis ir duoda.

Jūratė Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenė

“Pasaulio lietuvis”, 2015 m., nr. 1/533.