Pokalbis su jaunosios kartos užsienio lietuvių atstove, PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite, kuriai tenka didžiulis uždavinys suvaldyti švietimo ir lituanistikos procesus pasaulio bendruomenėse tarp visuomeniškai aktyvių jų dalyvių. Šiame kontekste ne pro šalį prisiminti lietuvių liaudies patarlę apie pavienę vytelę ir visą šluotą, kurios perlaužti neįmanoma. Lietuvių kalba ir švietimas – visų mūsų reikalas.

Neseniai tapote nauja PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininke. Pagal amžių ir išsilavinimą esate jaunosios kartos atstovė. Ką naujo ketinate įnešti į PLB veiklą apskritai ir švietimo bare konkrečiai?

Jaunatviškumo, inovatyvumo ir energijos. Visa mano komanda – jaunosios kartos atstovai, taip pat dvi narės iš Jaunimo Sąjungos. Turime daug idėjų ir lituanistiniam švietimui, ir Lietuvos švietimui, įskaitant mokytojų profesinį ruošimą ir sugrįžtančių į Lietuvą vaikų integraciją. PLB Švietimo komisija šiais metais daug dėmesio skirs mokytojų tobulinimui, todėl mūsų  moto: Puikus mokytojas pirmiausia pats yra mokinys – nuolat tobulėjantis, inovatyvus ir atviras pokyčiams.

Kokie uždaviniai, Jūsų manymu, pagrindiniai ir neatidėliotini?

Lituanistinio švietimo informacijos sklaida visoms lituanistinėms mokykloms ir bendruomenėms. Lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimasis ne tik Lietuvoje, bet ir jų gyvenamose šalyse. Didžiosios lietuvių bendruomenės turi puikiai veikiančias Švietimo tarybas arba krašto bendruomenes, kurios tuo užsiima, tačiau yra labai daug netgi ir gana didelių bendruomenių, kur to visiškai nėra daroma.

Kaip vertinate lituanistikos padėtį Lietuvoje ir išeivijoje, pirmiausia JK? 

Lietuvoje yra labai gerų pavyzdžių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose, kur yra puikiai integruojami sugrįžę į Lietuvą vaikai, papildomai ugdomos ir puoselėjamos jų pilietiškumo ir lietuvybės vertybės. Vienas tokių pavyzdžių yra Lietuvybės centras Alytuje.

Jungtinėje Karalystėje veikia per 50 lituanistinių mokyklų, ypač Londone vaikai mokosi tuo pačiu tempu kaip ir Lietuvoje – pagal LR ŠMM bendrąją lietuvių kalbos programą, laiko standartizuotus ir kitus testus. JKLB Švietimo taryba Londone kasmet rengia pedagogų tobulinimosi seminarą ir puikiai vykdo informacijos sklaidą. Jungtinė Karalystė yra geras pavyzdys Europos šalims, kaip lituanistinis švietimas turėtų klestėti. Pabrėžiau, Europos šalims, nes kiekvienas kontinentas susiduria su kitais iššūkiais, ir tai, kas tinka Europai, netinka Australijai ar Amerikai. Šioje PLB Švietimo komisijoje yra nariai iš Australijos, Amerikos, Afrikos, Europos, Jaunimo Sąjungos, iš didelių lituanistinių mokyklų su 100 vaikų ir visai mažyčių vos siekiančių dviženklį vaikų skaičių. Mano tikslas – matyti visų iššūkius: tiek mažų, tiek didelių mokyklų, tiek Australijos, tiek Afrikos regionų.

Kokiais principais remiatės savo gyvenime ir veikloje? Kas Jums svarbiausia?

Šimtaprocentiniu užimtumu. Man patinka nuolat veikti, nestovėti vietoje, todėl turiu labai daug įvairių veiklų, kurios visiškai skirtingos. Man svarbiausia nuolat besimokantis, tobulėjantis žmogus, besidomintis naujovėmis, jas priimantis ir prisitaikantis besikeičiančioje aplinkoje. Labdaros projektai, visuomeninė veikla, galimybė padėti kitiems, dalintis patirtimi, požiūriu, grįžtamuoju ryšiu mane skatina eiti į priekį, o pozityvūs pokyčiai ir rezultatas suteikia dar daugiau motyvacijos.

Kokią matote perspektyvą – ar pavyks išeiviams išlaikyti lietuvybę?

Tie, kas suvokia savo identitetą ir nepasimetę kultūrų labirintuose, kas turi tvirtus šeimos plačiąja prasme pamatus, niekada nepamirš savo šaknų, išlaikys lietuvybę, prisidės prie Lietuvos kūrimo, dalyvaus visuomeninėje ir labdaros veikloje. Mūsų tikslas – kūrybiškai ir inovatyviai pasiekti jaunosios kartos atstovus ir dar labiau sustiprinti jų ryšį su Lietuva ir lietuvybe.

Kas sieja išeivijos ir Lietuvos jaunuosius protus, išradėjus, mokslininkus, humanitarus?

Tos pačios lietuviškos šaknys ir noras judėti į priekį, keisti, išrasti, siekti ir kartu kurti Lietuvos gerovę.

Kokia kryptimi mąsto jaunimas: ar daugiau dirbs dėl Lietuvos, ar jau nebesvarbu, kur gyvens, bet reikšis savo srityje? Ar tikslas būtų kuo geresnis išsilavinimas?

Jaunimas ir dabar reiškiasi savo srityje, tačiau dalinasi gerąja patirtimi, dalyvauja projektuose, tiesia tiltus į Lietuvą. Nebesvarbu gyvenamoji vieta, svarbu – Lietuva širdyje,

Kalbino Daiva Tamošaitytė

pasauliolietuvis.lt
„Lietuvybė pasaulyje“

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.